II Dalis.
Po kelių sekundžių senukas jos draugėm padavė sidro ir cigarečių. Leila negalėjo patikėti savo akimis. Juk jos nemeluotų savo draugei ... Su abejonėmis Leila išėjo namo, stengdamasi, kad jos nepamatytų JOS. Grįžusi namo Leila drebančiomis rankomis pasiemė mobilų telefoną ir rašė savo sergančiajai draugei kurios vardas buvo Simona.:
- Melage tu .. nesergi tik apsimetinėji. Nu ir tegu supūk tu su savom cigaretėm ir t.t.
Staiga Leila išgirdo durų skambutį. Ji tyliai prisėlino prie durų ir pažiūrėjo pro akutę. Ten stovėjo Simona, Inga ir dar kelios merginos kurių vardų ji nežinojo. Iš už durų ji paklausė drebančiu balsu:
- Ko jums reikia.??
Išgirdo atsakymą iš Simonos:
- Nu sorry, aš nenorėjau meluoti, bet taip jau gavosi .. Atidaryk ..
Truputį pravėrusi duris Leila išsigando. Prieš ją išdygo kažkokie patsanai ir pradėjo jai grąsinti peiliu. Šalią jų pamatė Simoną. Ši tarė:
- Vyrukai, nereikia taip smarkiai. Viską galim išsiaiškinti be peilių.
Leila pradėjo verkti:
- Ko tau reikia??
- Pasakysiu aiškiai, žiurke. Jeigu tu kam nors prasitarsi, kad mes rūkom ir panašiai nesitikėk išlikti gyva..
Pro ašaras Leila taria:
- Gerai gerai, bet nieko nedarykit man. Prašau...
Simona įsakė patraukti tiems bernams peilius ir jie susikibę nuėjo. Leila uždarė duris ir vos nušliaužė į kambarį. Skambina mamai:
- Mam, man labai bloga kokių vaistų man išgerti??
III Dalis.
- Tik jau nieko negerk. Dar to betrūko..
Leila supykusi metė telefoną į žemę ir pradėjo ieškoti vaistų. Staiga pamatė valerijonų lašelius. Galvoja: Ne..
Staiga prisiminė, kad ji dar turi maišelį narkotikų (Leila ankščiau buvo narkomanė, bet išsikrapštė iš to) .. Kažkas ją apsėdo, kad ji vėl pradėjo juos vartoti. Ji tik ir manė, kad narkotikai sugebės jai padėti užsimiršti šiandienos įvykius. Tačiau nuo narkotikų jai apsvaigo galva ir ji nualpo. Leilos mama grįžusi namo rado nualpusią savo dukterį. Ji baisiai persigando ir paskambino greitajai.
Leila atsibudo ligoninėje labai silpna ir pamatė prie savęs mamą.
- Mam... Kur aš esu??
{Tęsinys soon}